Pasvarstykime, du tūkstančiai keturioliktų metų sausio šešioliktosios vakarą…
Nuotrauka iš asmeninio albumo, gal vis primena mums kuo esame gimę…
Neseniai čia kalbėjome apie tą ne kurių mūsų žmonių patiklumą, siejant tą patiklumą su naujais pranašais.
Tai nėra nauja ne tik Lietuvai. Kaip ir nėra nauja ir tai, kad nauji pranašai, kaip taisyklė, nuvilia. Ir kuo didesni lūkesčiai būna, tuo skaudžiau jie trenkia tau per galvą.
Juk su kokiais lūkesčiai, kad ir tuomet, 1990 m. pradžioje džiūgavome, išsirinkę naujus Aukščiausiosios Tarybos narius. O kaip vos po dviejų metų juos (bent jų vadinamą dešinę pusę), su džiaugsmingu įtūžiu pasiuntėme šėko pjauti…☺. Deja ir ne visai, – jie kaip prielipos prilipę vis velkasi žmonių nelaimei ir iki šiol…☺
O ir juos pakeitusius, ar ne su tokiu pat smagumu pasiuntėme šėko pjauti 1996 m. rudenį. Tačiau ir tie, kaip kokie prielipos prilipę taip pat vis velkasi žmonių nelaimei ir iki šiol… ☺