Kaip buvo „gimdomas” Lietuvoje ekologinis žemės ūkis, – menkas to epizodas, iš 2005 metų… Ekologinis žemės ūkis jau turi ir savo ne kurią (27 metų) ir istoriją, – tad kiek tai žvilgtelkime į ją
Kaip buvo „gimdomas” Lietuvoje ekologinis žemės ūkis, – menkas to epizodas, iš 2005 metų… Ekologinis žemės ūkis jau turi ir savo ne kurią (27 metų) ir istoriją, – tad kiek tai žvilgtelkime į ją
… kai tuomet, 2005 metais, nuo Tatulos programos veiklos pradžios jau buvo praėję 18 metų
Kadangi pastaruoju metu vyko Lietuvos ekologinio žemės ūkio plėtros planavimas 2015-2020 metams, – manau, bus įdomu paskaityti vieną pasvarstymą, kuris čia mūsų svetainėje buvo patalpintas 2005 metais. Tik šiame tekste etikos sumetimais užjuodinau tai, kas etikos sumetimais neturi būti ir minima nei kiek.
O šis tekstas tuomet gimė dėl buvusios diskusijos ar reikia susieti kompensavimo išmokas už ekologinius pasėlius su ekologiškų produktų gamyba ekologiniame ūkyje. Tiesiog tai pateikiant mūsų interneto svetainėje raštiškai.
Nes taip maniau ir iki šiol manau, kad turint tikrą ekologinės gamybos ūkį, – joks toks susiejimas nėra reikalingas. Nes tikrame ekologinės gamybos ūkyje niekas savo labai sunkaus darbo net nepagalvotų „užarti“. Kas kita būtų kalbėti ar visuomet yra sertifikuojamas tikrai tikras ekologinės gamybos ūkis…
Antra. Žmonės, kurie į tą procesą įsiliejo tik tuomet, 2005 metais, – manau, dažnas net nežinojo kokiam tikslui yra skiriamos tos kompensavimo išmokos. Dažnas dar ir šiandien, manau, mąsto, kad, pavyzdžiui, už ekologinio ūkio sertifikavimą moka jis pats, o ne kad tai būtent ir , pirmiausiai, numatyta, kad už tai sumoka kompensavimo išmoka. O dažnas mūsų tautietis, kuris nėra susijęs su ekologiniu žemės ūkiu, manau, visiškai klaidingai mano, kad ta kompensavimo išmoka kiek reikšmingiau padengia nuostolius dėl perėjimo iš įprastos gamybos į ekologinę. Pavyzdžiui, manau, dažnas tikrai nežino, kad, pavyzdžiui ekologinėje sodininkystėje, ta parama iš viso yra visiškai neženkli, tad ji ir buvo panaudojama gal tik prieš iškertant senus sodus… o buvo atvejų, kai per daug optimistiškai mąstę apie ekologinę sodininkystę, t.y. pasisodinęs intensyviam chemizuotam ūkiui išvestas sodo augalų veisles, – gana greitai turėjo ir atsitraukti iš ekologinės gamybos.
Tad tiek būtų įžangos.
O dabar sugrįžkime kiek į 2005 metus, kuomet buvo gana sunkiai diskutuojama dėl ekologinio žemės ūkio planavimo 2007-2013 metais (kai iš esmės tas mūšis galop juk buvo praloštas, kai gal ir vėliau prie to prisidėjo nauji į ekologinę gamybą besiįlieją „pragmatikai“, t.y. ne vedini sakykime ekologinės dvasios, o geresnio pelno…☺)…
„PANEIGIMAS Pratarmė prieš paneigimą”
Teigiame: Sveikos mitybos piramidė – labai gerai, bet sveikos mitybos piramidė iš ekologiškų produktų – geriausia.
Jei šiandien atsirastų ekologiškų produktų pirkėjas ir mokėtų tiek, kiek ekologiški produktai kainuoja – rytoj Lietuvos valstietis, gamintojas ekologiškų produktų pateiks tiek, kiek tik jų reikės.
Problema kitur. Jūs šiandien nesurasite nei vieno ekologiško produkto ir ant turtingų Lietuvos žmonių stalo (turtingų žmonių Lietuvoje turime bent pusę milijono) ir net aukščiausiųjų Lietuvos pareigūnų stalo.
Tad graudokas klausimas, pajuokaujant. O ką, negi nesinorima sveikam mirti…
Taigi, problema žmonių švietime, savišvietoje… pradedant nuo aukščiausiųjų šalies pareigūnų, nuo turtingų Lietuvos žmonių…
Antra pratarmė prieš paneigimą
Štai prieš porą dienų (š.m. (2005 – red.) lapkričio 22 d.), kai Žemės ūkio ministerijoje surengėme Tatulos programos apskritąjį stalą dėl Lietuvos ekologinio žemės ūkio ženklo (kurį tuomet sukūrė ir patentavo Tatulos programa – red.) ir po to šiuos reikalus aprobavome su Žemės ūkio ministerijos vadovybe, taip pat kėlėme du klausimus.
- Visa jėga plėtoti ekologinės gamybos ūkių plėtrą ir jokiu pretekstu perspektyvoje nemažinti tiesioginių išmokų (vietoje to, geriau visiškai užtikrinti sertifikavimo skaidrumą).
- Visa jėga ugdyti ekologiškų produktų vartotoją. Dabar dar trūksta ekologiškų produktų asortimento ir mes diskutuojame – neduok Dieve susilauktume ekologiškų produktų perprodukcijos. Neduok Dieve.
Paneigimas
Šiandien (t.y. 2005-11-25) konferencijos metu (negalėjau būti dėl užimtumo kitais klausimais), kuri įvyko Žemės ūkio rūmuose, labai neatsakingai Žemės ūkio rūmų vienos darbuotojos buvo paskleista visiškai neatitinkanti tikrovės informacija dėl Tatulos programos nuomonės apietiesioginių išmokų susiejimą su gaminamos produkcijos apimtimi (prekiniu ūkiu).
Tatulos programa jau ne vieną kartą rado progą išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu (priešingąnei buvo bandoma įteigti šiandien minėtoje Žemės ūkio rūmų konferencijoje) Žemės ūkio ministerijos vadovams, t.t. š.m. rugpjūčio 1 d. oficialiame susitikime su ministre Kazimiera Prunskiene.
Jeigu trumpai, tai dėl tiesioginių išmokų susiejimo su gaminamos produkcijos apimtimi (prekiniu ūkiu) yra labai aiški – NESIETI(šis žodis didelėmis raidėmis įvardintas dabar).
Mes aiškiai teigėme ir teigiame, kad tiesioginės išmokos yra skiriamos:
- kompensuoti derliaus kritimą, kol ūkis nesugeba įsisavinti augalų pamaitinimo bei augalų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų priemones (kol atsilieka mokslas, konsultavimas ir pan.)
- kompensuoti praradimus, kol nėra išvystyta ekologiškų produktų rinka ir dalį ekologiškų produktų tenka parduoti kaip įprastus
- kompensuoti sertifikavimo išlaidas
- kompensuoti daug aukštesnę ekologiškos sodinamosios medžiagos kainą.
O ne tam, kad aprūpintume vartotojus ekologiškais produktais – nes tam turi būti skirtos kitos lėšos (beje 2007-2013 m. plano projekte yra ir numatyta).
Taip pat teigėme ir teigiame, kad ekologinė gamyba vystoma ne tik dėl ekologiškų produktų gamybos (sveikos mitybos), bet ir dėl aplinkosaugos (kas dažnai pamirštama).
Kas kita, kad derlius turi būti nuimamas, kad naujai „atėję“ žmonės (tie, kurie susidomėjo išsikovotomis išmokomis) nesukompromituotų 18 metų įdirbio(mėlynai paryškinta dabar).
Pagaliau vienareikšmiškai mūsų nuomonė buvo pateikta Žemės ūkio ministerijos organizuotos konferencijos metu, š.m. lapkričio 18 d., kuomet buvo svarstomos perspektyvos 2007-2013 m. Pateikiu ištraukas iš mano rašto Žemės ūkio ministerijos sekretorei p. D. Miniotaitei, iš karto po šios konferencijos.
Ten mes pateikėme nuomonę ne tik minėtu klausimu (o apie tiesioginių išmokų susiejimą su gaminamos produkcijos apimtimi – 2 punkte).
Tad cituoju (ne ištisai):
„Kaip ir buvo susitarta š.m. lapkričio 18 d. įvykusioje konferencijoje „Kaimo plėtros programų įgyvendinimo rezultatai. Ateities perspektyvos 2007-2013 m.“, Tatulos programos žodiniame pranešime pateiktus pasiūlymus siunčiame raštiškai.
Pagal „Tatulos“ krypties nuostatas – Tatulos programa vykdo Lietuvos ūkio pertvarką į ekologinę gamybą ir tausojamąjį ūkininkavimą. Prioritetas – ekologinės gamybos šeimos kooperuotas ūkis, įskaitant ekologiškų produktų perdirbimą (tai dar kartą iškelta Tatulos programos š.m. kovo 10 d. kreipimesi, žr. Tatulos programos internetinėje svetainėjewww.tatulos-programa.lt arba www.organic.lt ).
Tad Tatulos programą visų pirma džiugina tai, kad Lietuvos ūkio pertvarka iš tradicinio į ekologinį, nuo 2007 m. sudaro Jūsų parengto plano pagrindą.
Jei iki 2007 m. ekologinė gamyba buvo traktuojama, kai „gamtosauginis blokas“ Lietuvos ūkyje, – tai nuo 2007 m., kaip mes supratome, pagal Jūsų parengtą planą iš esmės bus remiamas tik ekologinės gamybos ūkis ir jo parengiamasis etapas – tausojamasis žemės.
Tuo ženkliai parodant, kad Lietuva yra ta pirmoji ES šalis, kuri valstybiniame lygmenyje atsisako remti ne draugišką aplinkai ūkininkavimą (perprodukciją) bei atsisako remti tokių žemės ūkio produktų gamybą, kurie netinka žmonių sveikai mitybai. Gi kitoje plotmėje veikia nebūtinai valstybei naudingos – įvairios globalios struktūros. Tačiau jei jų veiklos, rinkos sąlygomis, nėra galimybės stabdyti, tai neremti tokios veiklos tikrai galimybė išlieka.
Juk iš esmės sąvoka „konkurencingumas“ yra labai plati, kuri susiveda ir į visos šalies kontekstą. Priklausomai į kokią perspektyvą laiko atžvilgiu projektuojame tą „konkurencingumą“ ir kokioje plotmėje – vien tik ūkio lygmenyje ar per tai visos šalies lygmenyje (pavyzdžiui, pirmajame etape ekonomiškai gali būti labai naudingas intensyvus pramoninis chemizuotas ūkis, kai tuo tarpu sekančiame etape dėl jo gali patirti dideles nesėkmes visas šalies ūkis. Ir atvirkščiai, – ekologinės gamybos ūkiai gali nebūti tokie naudingi Lietuvos kontekste pirmajame etape, o labai naudingi pavienio ūkio ir viso krašto klestėjimui sekančiame etape).
Tatulos programa jau turėjo galimybę išreikšti nuomonę dėl tiesioginių išmokų projektuojant 2004-2006 m. planą (kaip žinia, pirminėje programoje, kurią pagal ŽŪM užsakymą, kaip LAEI subrangovas, parengė LŽŪU, – tiesioginės išmokos ekologinės gamybos ūkiams konkrečiai nebuvo numatytos. Mes su tuo ne tik kad nesutikome, nors tuo metu mūsų neparėmė ir giminingos organizacijos, esančios ŽŪR – mes parengėme atitinkamą tiesioginių išmokų projektą, kurį buvome pateikę be išimties visuose valdymo lygiuose (paryškinta dabar).
Esame pakviesti į atitinkamą komitetą ir jau eilę metų dirbame Aplinkos ministerijoje, kurioje galime išreikšti Tatulos programos kategorišką neigiamą nuomonę dėl gentiškai modifikuotų organizmų…
… Taip pat manome, kad Jūsų rengiamame plane neturėtų būti sureikšmintas ir Aplinkos ministerijos vaidmuo. Nes visas Lietuvos žemės ūkis palaipsniui tampa ekologinės gamybos ūkiu.
Tad Lietuvos žemės ūkio ekologizavimo reikalas išimtinai tampa Žemės ūkio ministerijos veiklos sferoje.
Kartu dėl „Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. plano“ pateikiame keletą konkretesnių pasiūlymų (chronologine tvarka).
- Pirmojo puslapio 4 lentelėje, pritardami visam tam kas pasakyta, siūlytume visais atvejais numatyti maksimalią sumą – 500‘000.00 Lt. Motyvacija: Žinant, kad smulkų verslą nėra realu išskirti iš tos grupės „smulkus ir vidutinis verslas“ (kai į vidutinio verslo sampratą įeina ko ne visas Lietuvis ūkis, kas buvo paminėta ir konferencijoje), – būtina ieškoti visų galimų kitų teisėtų būdų, kad galėtume sutrukdyti liūto dalį lėšų „pasiimti“ stambiesiems ir sudarytame daugiau galimybių smulkiesiems (viduriniosios klasės pagrindui).
- … būtina susitarti dėl pateiktos formuluotės „…sieti su gaminamos produkcijos apimtimi…“ tikslų ir priemonių. Pavyzdžiui ir iki 2006 m. už žalienas nėra mokama tiesioginė išmoka, jei ūkis neturi atitinkamo skaičiaus sertifikuotų ekologinių gyvulių. Taip pat ir iki 2006 m. negali būti mokama visa ar iš viso negali būti mokama tiesioginė išmoka, jei nesilaikoma geros agrarinės būklės reikalavimų ar geros ūkininkavimo sąlygų reikalavimų (pavyzdžiui, jei lauke yra paliekamas nenuimtas ir nesudorotas derlius. Pagaliau tokius reikalavimus galima dar sukonkretinti – juk negali gauti tiesioginę išmoką ir iki 2006 m. toks ūkis, kuris nenuima ir nesudoroja derliaus). Pagaliau, ekologinės gamybos ūkio sėjomainoje yra privalomos ankštinės kultūros (privaloma 20 proc., rekomenduojame 50 proc.), kurios turi įtakos kitos sėjomainos dalies prekingumui. Būtina įvertinti ir tai, kad iki šiol nepajėgėme išvystyti ekologiškų produktų rinkos (nors tam dedamos maksimalios pastangos), tad labai reikia apgalvoti ekologiškų produktų realizavimo klausimo „pririšimą“ prie tiesioginių išmokų dydžio (tai pabrėžiame, nes jaučiame, kad žodyje „prekinis ūkis“ gali būti ir bomba paslėpta, kurią pastebėjus, jos utilizavimui (jei dar nebus sprogusi) gali prireikti daugiau pastangų). Praktiškai apie tą patį kalbama ir 11 puslapio 2 lentelėje, kurioje yra išdėstomos nuostatos apie tai, ką pareiškėjas privalo (atseit, parduoti produkciją rinkoje). Mažų mažiausiai apie tai dar reikia diskutuoti ŽŪM sudarytoje darbo grupėje (toje diskusijoje norėtų dalyvauti ir Tatulos programa).
- Devintame puslapyje, kuriame yra išvardintos priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ programos, siūlome papildyti dar vieną programą „Tausojamojo žemės ūkio programa“. Tokiu atveju, Lietuvoje vykdant ekologinio bei tausojamojo žemės ūkio programas, netektų logikos vykdyti „Rizikos“ vandens telkinių gerinimo programos, nes būtų šalinamos priežastys tai rizikai.
- Dirvožemio kalkinimo programa, taip pat gali būti vystoma atitrauktai nuo tam tikro kompleksiškumo žemės ūkyje, kas neekonomiška. Taip pat tokiu būdu biudžeto lėšomis (kurių visuomet trūksta) paremtume chemizuotos krypties ūkius. Jei mes šio, kraštą žudančio gaivalo negalime sustabdyti, tai bent nesudarykime sąlygų jį paremti.
- Žemės ūkio internetinėje svetainėje (www.zum.lt )skaitėme…
- Dešimtame puslapyje, 1 lentelėje, ten, kur yra vardijami paramos gavėjai, tikimės, kad įsivėlė tik techninė klaida. Manome, kad šiuo klausimu turėtų likti panaši tvarka, kokia buvo 2004-2006 m. plano administravimo taisyklėse (t.y. paramos gavėjas gali būti žemę nustatyta tvarka išnuomavęs (5 metams išnuomavęs ir užregistravęs viešajame registre). (T.y. projekte yra formuluotė tokia, kokiai kategoriškai nepritariame. Nepritariame, nes projekte buvo nenumatoma remti išnuomotų plotų – dabar įterpta A.G.(t.y. 2005 – 11-25 – red.).
- Ten pat, antroje lentelėje, kai yra aiškinami prioriteto kriterijai, tur būt, taip pat yra įsivėlusi tik techninė klaida. Nes numatyta nesuteikti prioritetinių balų pereinamojo laikotarpio į ekologinę gamybą ūkiams. Manome, kad parama kaip tik labiausiai ir yra reikalinga pirmaisiais metais, kuomet dėl to, kad nesugebama augalą pamaitinti ir apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų, krenta derlius, kokybė (dėl ko taip pat sunkiau yra randama rinkos ekologiškiems produktams).
- Penkioliktame puslapyje, 4 lentelėje nurodoma, kad „… Išmokas numatoma diferencijuoti pagal 2 grupes…“, t.t. pagal pievas, ganyklas ir t.t. Mes nesame prieš siūlomą diferencijavimą. Tačiau norime atkreipti dėmesį į tai, kad išmoka kaip tik turėtų būti didesnė ten, kur yra pievos ir ganyklos. Nes daugeliu atvejų, ten kaip tik yra įvesti didesni ūkinės veiklos apribojimai, dėl ko yra gaunamos dirbtinai mažesnės ūkio pajamos.
- Jūsų parengtame plane mes labai pritariame mikroįmonių įkūrimui ir plėtrai (žr. 17 puslapyje). Tačiau primygtinai siūlome į tą grupę įtraukti ir tuos ūkius, kurie perdirbs išimtinai tik savo ūkyje pagamintus produktus ir jiems mikroįmonės kurti nereikės. Motyvas: jei šie ūkiai (ūkiai kurie perdirba tik savo ūkyje užaugintą produkciją) bus kitoje priemonėje, – mes norime ar nenorime jie bus remiami tokiu pat lygmeniu, kaip vidutinis verslas. Gi šita mikroįmonių grupė vis vien bus remiama geriau, nes tai ir yra vos ne vienintelis šansas gelbėti smulkų verslą. Nes tame kontekste su vidutinėmis įmonėmis, smulkios įmonės kaip ir neegzistuoja. Jei vidutinė įmonė labai džiaugiasi gavusi ir 50 proc. paramą, tai šeimos ūkiui ir 70 proc. lygio parama nėra per didelė (motyvaciją, kaip ir kitais smulkesniais klausimais, taip pat galėtume pateikti darbo grupei).
Tatulos programos
Direktorius, Tarybos pirmininkas Almonas Gutkauskas