Dirvožemis ir jo sudėtinės dalys
Dirvožemis sudarytas iš: dirvožemio kietosios dalies ( mineralinės ir organinės), dirvožemio tirpalo, dirvožemio oro, dirvožemio gyvųjų organizmų. Jis yra netik augalų gyvenamoji vieta, jų maisto medžiagų šaltinis, bet ir žemdirbių gamybos priemonė. Nuo dirvožemio savybių (derlingumo) priklauso ūkio specializacijos, auginamų augalų, technikos ir technologijų pasirinkimas.
Dirvožemio derlingumas – jo gebėjimas aprūpinti augalus maisto medžiagomis, drėgme, suteikti jų šaknims pakankamai oro ir šilumos bei sudaryti palankią fizinę – cheminę aplinką jiems plisti, augti ir vystytis.
Granuliometrinė dirvožemio sudėties yra viena pagrindinių jo savybių.Ji nemaža dalimi lemia dirvodaros kryptį, organinių ir mineralinių junginių kaupimąsi ir pasiskirstymą, drėgmės ir oro režimą dirvožemyje. Lengvi priesmėlio ir smėlio dirvožemiai gerai praleidžia drėgmę, greitai įšyla, nesunkiai įdirbami, bet mažai sukaupia drėgmės nedaug yra juose humuso ir maisto medžiagų. Juose augintini rugiai, avižos bulvės, daržovės. Sunkūs – sunkaus priemolio ir molio – dirvožemiai mažai praleidžia drėgmę, lėtai įšyla, sunkiai įdirbami, tačiau juose daug humuso ir maisto medžiagų. Palankiausi lengvo ir vidutinio sunkumo dirvožemiai, tinkantys daugeliui augalų auginti. Ekologiškai ūkininkaujantiems svarbu mokėti įvertinti dirvožemį pagal granuliometrinę sudėtį (plačiau I-2).
Svarbus dirvožemio derlingumo rodiklis yra jo organinė medžiaga. Ji sudaryta iš nesuirusių augalų liekanų, humuso ir dirvožemio gyvų organizmų masės. Humusas gerina dirvožemio struktūrą, oro drėgmės režimą, biologinį aktyvumą, drėgmės imlumą, sorbcinę galią ir kitas fizines, chemines bei biologines savybes. Humuse yra beveik visų augalams reikalingų maisto medžiagų (ypač azoto) – ekologiniuose ūkiuose tai pagrindinis augalų maisto medžiagų šaltinis. Ūkininko uždavinys išlaikyti teigiamą dirvožemio organinės medžiagos (humuso) balansą (plačiau I-1).Didelį vaidmenį aprūpinant augalus maisto medžiagomis ir kuriant humusą vaidina dirvožemio mikroorganizmai.
Panevėžio apskrities rajonų dirvožemio charakteristika (plačiau I-3). Ekologinio ūkininkavimo nederėtų imtis, nežinant savo dirvožemio kokybės. Koks jų derlingumas (judriųjų fosforo ir kalio kiekis, dirvožemio organinė medžiaga), ar užteršti pesticidų likučiais, sunkiaisiais metalais, nustato LŽI Agrocheminių tyrimų centras Kaune. Žemės ūkio ministerija kasmet skiria pinigų ekologinių ūkių, žemių tyrimams. Tyrimus reikėtų atlikti kas 5 metai, tai leistų ūkininkui spręsti apie ūkininkavimo kokybę. I-1 Dirvožemyje yra 1-5 % organinių medžiagų. Jas sudaro:- humusas 80-85 %
- nesuirusios augalų liekanos ir šaknys 10-15 %
- gyvieji dirvožemio organizmai iki 5 %
- aktyviai dalyvauja dirvožemio uolienų formavime (ardo mineralinius junginius);
- svarbus mikroorganizmų ir augalų maisto šaltinis, ypač azoto, fosforo, sieros mikroelementų;
- pagerina dirvožemio struktūrą, vandens ir oro režimą, greičiau dirvožemis įšyla;
- sulaiko maisto medžiagas dirvožemyje ir neleidžia joms išsiplauti;
- skatina pesticidų irimą, sorbuoja įvairias toksines medžiagas, neleidžia joms patekti į augalus.
- šaknys ir augalų liekanos;
- sistemingas tręšimas organinėmis trąšomis (mėšlu, kompostais,
- durpėmis, žaliosiomis trąšomis);
- tarpinių (įsėlinių ir posėlinių) augalų auginimas žaliąjai trąšai;
- optimalaus drėgmės režimo sudarymas;
- tinkamos agrotechnikos taikymas.
- žieminius kviečius 0,8-1,5 t/ha,
- vasariniai miežiai 0,4-0,8 t/ha,
- cukrinius runkelius 1,5-2,5 t/ha,
- bulves 1,0-2,0 t/ha.
- daugiametės ankštinės žolės – 1,0-2,0 t/ha
- vienametės žolės 0-0,5 t/ha
- 7-8 t/ha gero kraikinio mėšlo – apie 1,0 t/ha
Augalų poreikis azotui ir įtaka dirvožemio humuso kitimui
| Pagrindinės augalų grupės | Poveikis humusui | Poreikis N | Augalų rūšis |
|---|---|---|---|
| Stiebiniai augalai (siauralapiai) | humusui neutralūs | nuo žemo iki aukšto | vasariniai javai, kukurūzai, grikiai |
| mažina humuso kiekį | aukštas | žieminiai javai, varpinės žolės pašarui | |
| Lapiniai augalai (plačialapiai) | didina humuso kiekį | žemas | raudonieji dobilai, liucernos, žalias pūdymas, varpinių – ankštinių žolių mišinys, žalienos |
| mažina humuso kiekį | nuo vidutinio iki aukšto | cuk. ir paš. runkeliai, bulvės, kukurūzai silosui, daržovės | |
| mažina humuso kiekį | nuo vidutinio iki aukšto | linai, saulėgrąžos, rapsai ir kt. | |
| stipriai mažina humuso kiekį | juodas pūdymas |
Trackback from your site.